Dictionary of the Lithuanian Language.
atkalėti — vksm. Ski̇̀rtą baũsmę ji̇̀s jaũ atkalėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkalėti — 1 apkalėti, àpkali, ėjo tr. apkalinti: Aš jį apkalėsiu, t. y. į kalinį įdėsiu J. kalėti; apkalėti; atkalėti; iškalėti; nukalėti; prakalėti; užkalėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalėjimas — sm. (1) → 1 atkalėti 1: Pasitenkino jųjų atkalėjimu ir paleido EncVIII225. kalėjimas; apkalėjimas; atkalėjimas; iškalėjimas; nusikalėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalėti — 1 iškalėti, ìškali, ėjo 1. intr. išbūti kalėjime: Septynerius metus iškalėjo rš. 2. tr. nustelbti, nusmelkti: Medis žoles ìškali, t. y. nusmelkia J. kalėti; apkalėti; atkalėti; iškalėti; nukalėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
kalėti — 1 kalėti, kãli ( ėja), ėjo 1. intr. K, N, MŽ151, K.Būg, Š, Slnt būti kalėjime: Aš kaliù, t. y. kenčiu kaliny J. Gal jis apkaltas, gal jis kalėja J.Jan. Parvedęs į pilę, į gelžinius įdėjo, kurioj didžiai ilgai kalėjo S.Dauk. Jie susitarė pirm… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukalėti — 1 nukalėti, nùkali, ėjo 1. tr. nugožti, nusmelkti: Piktžolės javus nukalėjo Jnšk. Liepa nukalėjo obelaitę Tr. Kūkaliai kviečius nukali Brž. Medžiai nukalėjo kanapes ir viralus (daržoves) Ldk. Uosiai baisiai dirvas nùkali Sv. Svėrės visus… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakalėti — 1 prakalėti, pràkali, ėjo intr. prabūti kalėjime: Vyras dešimtį metų prakalėjęs rš. kalėti; apkalėti; atkalėti; iškalėti; nukalėti; prakalėti; užkalėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkalėti — 1 užkalėti, ùžkali, ėjo 1. tr. užgožti, nustelbti: Žolė kopūstus užkalėjo An. Žolės pupų neužkalė̃s Lnkv. Pienės visas avižas užkalėjo Ps. 2. refl. užnykti, užvargti: Tabokas, tankiai susodintas, užsikalės Kkl. kalėti; apkalėti; atkalė … Dictionary of the Lithuanian Language
